Jūratė Kazakevičiūtė | KINTANTYS KŪNAI
Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“, I a.
Maironio g. 3, Vilnius
2025 05 08-28
Jūratė Kazakevičiūtė yra gerai žinoma, žiūrovų mėgstama, savo technikomis ir formos pajautomis išskirtinė menininkė. Jau daugiau nei dvidešimtį metų jos išskirtini, unikalaus atlikimo bei išskirtinio braižo dėka atpažįstami kūriniai, kuriuose galima įžvelgti pop ir psichodelinio meno, siurrealizmo bei post-romantizmo apraiškų, kalba Lietuvos ir užsienio publikai. Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ vykstanti menininkės paroda, pristatanti įvairaus meto darbų kolekciją, yra daugiau nei retrospektyva – tai akistata su savąja Alma mater, žiūrovais ir pačia savimi.
Nebūtų klaida, bet ir ne visai tikslu J. Kazakevičiūtę vadinti tekstilininke. Taip, ji iš tiesų yra baigusi šiuos mokslus Vilniaus dailės akademijoje (bakalauro studijos Vilniaus fakultete, magistrės diplomas – Kaune) dar šio tūkstantmečio pradžioje. Taip, taip Jūratė kaip medžiagą naudoja įvairius tekstilinius atributus – siūlus, nailonus, visokias neaustines medžiagas, ir technikas – siuvimą, nėrimą, kimšimą. Galbūt šiek tiek tiksliau būtų apibrėžti jos menines taktikas „minkštosios skulptūros technika“ (juolab, kad šį apibrėžimą vartoja ir pati autorė). Tačiau tiksliausia būtų J. Kazakevičiūtę vadinti „tiesiog“ vizualia menininke. Vizualia, nes vaizdas, atpažįstami motyvai – visų pirma iš fizinės aplinkos, regimosios gamtos atėję kūnai (žmonių, gyvūnų, augalų ir visokiausi jų hibridai), panašiai kaip ir medžiagos bei technologijos, yra priemonės komunikuoti vaizdais.
J. Kazakevičiūtė yra menininkė-analitikė, pakankamai korektiška ją būtų galima įvardinti net ir tyrėja ar tyrinėtoja. Nes kaip pati deklaruoja: „Savo darbais nagrinėju ir plėtoju man giliai svarbų požiūrį į Visatos kūriniją – kuriu meno objektų grupes, kaip savitas žmogaus ir augalo sintezės sistemas, ir kūriniais kalbu apie žmogaus bei augalo bendrystę ir vientisumą šioje Žemėje“. Pripažinkime, kad tai yra be galo aktualu nuo ne pačius geriausius laikus išgyvenančioje, niokojantį antropoceno poveikį vos atlaikančioje planetoje.
Kita vertus, Jūratė yra ne tik vizualinė, bet ir taktilinė kūrėja. Būtent tuo „pasiteisina“ jos vartojama materija (kurios buvime dar svarbios yra ir tvarumo, perdirbimo ir antrinio panaudojimo problemos). Pati autorė teigia: „Tekstilinės skulptūros-medžiai kviečia patirti – liesti ir jaustis liečiamiems, ragauti, užuosti ir girdėti, būti stebimiems ir stebėti“. Parodos pavadinimas „Kintantys kūnai“ ne tik tiesiogiai sufleruoja apie pačių artefaktų kismą, jų gebėjimą fiziškai keisti formas, pozas ir rakursus, bet ir mūsų pačių, kaip suvokėjų nuolatinį takumą, pastovius virsmus suprantant meną, jo objektą amžinai besitransformuojančiame pasaulyje.
Taigi, J. Kazakevičiūtės paroda yra patyriminė visomis prasmėmis. Patyriminė, nes žiūrovas joje, tarsi terapinio seanso metu, gali atverti savo patirtis ir pajausti universalųjį – bendražmogiškąjį patyrimą; taip pat užčiuopti tai, ką yra išgyvenusi kiekviena Visatos dalis – nuo didžiausių galaktikų iki esmių esmę įkūnijančių monadų. O šioje amžinybėje veikiame mes – kintantys kūnai, kurių esminį realiatyvumą teigia ir deklaruoja j. Kazakevičiūtės kūryba.
Parodos kuratorius dr. Vidas Poškus
Also check out other Arts events in Vilnius, Literary Art events in Vilnius.
